Kai skolų našta per didelė: kaip veikia fizinio asmens bankrotas?
Vis daugiau žmonių Lietuvoje susiduria su nemokumo problema - laiku nebegali gražinti skolų, ko pasėkoje įsiskolinimas auga, skolos išieškojimas perduodamas antstoliams, turtas ir sąskaitos areštuojamos, taip asmuo atsiduria aklavietėje. Tokiais atvejais gali būti svarstomas fizinio asmens bankrotas. Tačiau svarbu suprasti tai, kad bankroto procesas yra griežtai reglamentuotas, o teismai labai atidžiai vertina kiekvieną atvejį. Fizinio asmens bankroto įstatyme sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes grąžinti skolas kreditoriams ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo.
Kada asmuo laikomas nemokiu?
Kai jis nebegali padengti savo skolų, o jų suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (MMA). Taip pat svarbu, kad šios skolos jau būtų pradelstos, t. y. mokėjimo terminas pasibaigęs.
Kokią informaciją ir kokius dokumentus fizinis asmuo privalo pateikti kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą ir kokia yra kreditorių informavimo tvarka?
Ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, taip pat pateikiama informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka.
Kas gali nutikti, jei fizinis asmuo nepateikia informacijos apie kitus kreditorių reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nuosekliai pabrėžia, kad fizinis asmuo, siekiantis bankroto, privalo elgtis sąžiningai. Tai reiškia, kad bankrutuoti siekiantis asmuo turi tinkamai vykdyti jam tenkančią informavimo pareigą ir fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą informuotu apie kituose teismuose nagrinėjamas civilines bylas, kuriose skolininkui kreditoriai yra pareiškę turtinius reikalavimus, nes kitu atveju kyla rizika, kad tokie kreditorių reikalavimai, atsiradę dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebus perimti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir atitinkamai įtraukti į fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, ko pasėkoje užbaigus fizinio asmens bankroto procesą likę neįvykdyti reikalavimai nebus nurašyti.
Kokios yra skolininko pareigos fizinio asmens bankroto procese, kad procesas būtų rezultatyvus?
Šiame procese labai svarbu, kad asmuo būtų aktyvus, sąžiningai naudotųsi jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdytų jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ko pasėkoje asmens prašymas bankrutuoti bus atmestas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje – tai galimybė asmeniui, kuris turi skolų iš naujo "atsistoti ant kojų", tačiau šis procesas reikalauja - skaidrumo, atsakomybės ir pasirengimo bendradarbiauti tiek su kreditoriais, tiek su teismu.
